Grįžti atgal

Taip veikia mūsų imuninė sistema

Ar žinojai, kad turi super galią? Taip, tikrai. Tavo imunitetas yra tavo asmeninė super galia. Kasdien tave puola tūkstančiai bakterijų, bet susergi juk ne kasdien? Taip yra todėl, kad tavo organizme veikia išmani apsauginė sistema, sauganti tave nuo kenksmingų medžiagų, ligų sukėlėjų ir ląstelių mutacijų. Paskaityk ir sužinosi, kaip ji veikia.

Tavo imunitetas – super herojus

Žmogus voras, Kapitonė Marvel ar kiti super herojai turi nepaprastų gebėjimų ir saugo nuo blogio. Panašiai veikia ir tavo imuninė sistema. Jos užduotis – apsaugoti tavo organizmą nuo pavojų. Tuo tikslu ji nuolat skenuoja įsibrovėlius, aptinka nepageidaujamas bakterijas ir su jomis kovoja. Šią kovą gali net pajusti. Pavyzdžiui, netikėtai gali sukarščiuoti, imti čiaudėti arba kur nors ima ir išauga didelis gumbas. Tai gera žinia, nes tai reiškia, kad tavo imuninė sistema dirba visu pajėgumu ir kovoja su patogenais arba leidžia augti naujoms ląstelėms.

Didysis kūnas mus stebi

Kai kurie super herojai gali bendrauti telepatiškai, o tavo kūne yra tam skirta „stebėjimo kamera“. Imuninė sistema – sudėtingas ląstelių, organų ir audinių stebuklas – stebi visą organizmą ir šalina iš jo nekviestus įsibrovėlius. Pirmiausiai tave saugo oda ir gleivinės. Panašias filtravimo funkcijas atlieka ašaros arba bronchų vamzdeliai. Na, o visą kitą darbą nuveikia imuninės ląstelės. Svarbiausia jų buveinė – žarnynas, kuriame jų randama net 80 %. Jos subręsta užkrūčio liaukoje – mažame organe tarp širdies ir plaučių. Kaulų čiulpuose, tonzilėse, blužnyje ir limfmazgiuose taip pat yra imuninių ląstelių.

Žarnynas – treniruočių stovykla

Lygiai kaip Betmenas išsiruošia į žygį po Gotamo miestą, imuninė ląstelė keliauja į žarnyną. Kaip savo knygoje „Žarnyno žavumynai“ rašo mokslininkė Giulia Enders, plonosios ir storosios žarnos gleivinė yra „pagrindinė mūsų bakterijų Vudstoko scena“. Ji turi omenyje savotišką žaidimų aikštelę. Imuninės ląstelės žarnyne gali žaisti su patogenais, per arti neprisiartindama prie paties organizmo ląstelių. Taip jos išmoksta toleruoti įprastos žarnyno floros bakterijas ar maisto komponentus, bet kartu ir šalinti patogenus. Padariusios namų darbus, žarnyne gautą informaciją jos limfagyslėmis nukreipia į viso kūno gynybos centrus.

Dėmesio! Puolimas!

Atsargiai! Salmonelė! Jei, nepaisant visų atsargumo priemonių, patogenai visgi patenka į mūsų organizmą, jis iš karto persijungia į gynybos režimą. Pradeda veikti visa super herojų kompanija, kurią sudaro imuninės ląstelės.

Fagocitai apsupa įsibrovėlius patogenus, praryja juos ir savo ląstelių paviršiuje suformuoja dailų jų atvaizdą, kurį geba atpažinti T ląstelės. Jos pavadintos užkrūčio liaukos (angl. thymus) – organo, kuriame jos subręsta – vardu. T ląstelės žudikės atpažįsta ir sunaikina piktąjį įsibrovėlį, o T pagalbinės ląstelės jo atvaizdą, įskaitant pirštų antspaudus ir DNR, įrašo į savotišką bylą, kad kitą kartą galėtų jį iš karto atpažinti.

Be to, T ląstelės yra puikios statybininkės. Jos gali prie savęs prijungti patogeną ir taip paskatinti spartų kitų T ląstelių, kurios yra skirtos būtent konkrečiam patogenui naikinti, dauginimąsi.

T ląstelės vadovauja įsibrovėlių naikinimui. Jos nurodo vadinamosioms B ląstelėms gaminti gynybines medžiagas – antikūnus. Jie nužudo patogenus toksinėmis medžiagomis ir fermentais arba inicijuoja natūralią jų ląstelių mirtį. B ląstelės pavadintos kaulų čiulpų (angl. bone marrow), kuriuose jos susidaro, garbei.

Prašome tvarkos!

O kaip geriausiai galime palaikyti tvarkingą asmeninių super galių būklę? Moksliniai tyrimai parodė, kad akivaizdų poveikį mūsų imuninei sistemai turi tokie veiksniai kaip įtampa, miegas, mityba ir fizinis aktyvumas.

Paskaityk dar kelis patarimus ir palaikyk tvarką savo organizme:

  • Mažink įtampą. Padėti gali reguliarios pertraukėlės ir poilsis, mankšta gryname ore, meditacija ar joga.

  • Kiekvieną naktį miegok bent 6 valandas. Prieš miegą venk sočių patiekalų ir žydrųjų ekranų.

  • Pamaitink savo organizmą pakankamu vitamino C kiekiu. Rinkis sultis ir kokteilius su citrusiniais vaisiais, aronijų uogomis, juodaisiais serbentais arba acerola.

  • Jei įmanoma, venk alkoholio, nepiktnaudžiauk kofeinu, ypač po pietų.

  • Valgyk įvairų, subalansuotą ir maistingą maistą, ypač daug vaisių ir daržovių (laikykis 5 porcijų per dieną rekomendacijos).

  • Gerk pakankamai vandens – nuo 1,5 iki 2 l per parą.

  • Mėgaukis saulės spinduliais, ypač žiemą, ir stebėk vitamino D lygį organizme. Tokie maisto produktai kaip avokadas, jogurtas ar avižiniai dribsniai, taip pat sultys su vitaminu D stiprina imuninę sistemą.

  • Reguliariai mankštinkis. Saikingos treniruotės, tokios kaip bėgimas, plaukimas ir važinėjimas dviračiu, veiksmingai padeda kovoti su įtampa.

  • Kelis kartus per dieną maždaug 30 kruopščiai plauk rankas, nepraleisdamas tarpupirščių.

SVEIKATA

Sužinokite daugiau apie savo sveikatą